- beteisis
- 1 beteĩsis, -ė adj. (2) neteisingas: Tas žmogus beteisis, nelaiko teisybės J. Tėvelį mylėsiu, nieko neatbosiu, beteises kalbeles po kojų myniosiu JD140. Žeimys surinkęs visas žinias apie tą neužmirštiną beteisį darbą Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.